2016 m. rugsėjo 30 d., penktadienis

ego is crying


prie mano naujos penktadienių veiklos prisidėjo dar viena: programavimas verkiant. dabar jau yra:
  • 97-99 m. marilyno mansono interviu (labai entertaining, kažkodėl, nors niekad jo neklausiau)
  • vynas su ben brooks
  • programavimas verkiant
laikas skęsta taip greit, kad atrodo, jog praėjęs penktadienis buvo vakar, dar kitas - užvakar. sapnuoju labai išsibarsčiusius sapnus su daug veiksmo ir žmonių, kurių nepažįstu. turiu jiems spausti kokteilius, ieškoti citrinų sniege, kuomet jie sėdi prie milžiniško stalo, slėptis nuo kažko viešbutyje ir būti ta, nuo kurios slepiasi. prabundu dažnai, todėl kai kurie dar ir sąmoningi. pusė - sąmoningas, kita pusė - ne. naktis atrodo labai ilga ir prabudus prisimenu tik kažką labai abstraktaus, ko nelabai galiu sudėti į vientisą pasakojimą. pastaruoju metu nelabai ką galiu sudėti į vientisą pasakojimą.

turiu nuolat priminti sau, kodėl darau tai ir tai, kodėl noriu daryti, kodėl man reikia keltis, dėl ko aš norėdavau keltis ankščiau ir kodėl tai, kad dabar atsikelsiu, man padės ateityje. jaučiuosi esanti be sąmonės, ir kai šiandien mąsčiau apie tai, kad esu šaunuolė, nes stengiuosi, netyčia susilaužiau keletą kojos pirštų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą