2016 m. gegužės 1 d., sekmadienis

ieškoti vandens parduotuvėje atrodo milžiniškas išsūkis: per daug pasirinkimo, eilės, žmonės, baisu įeiti, nes galimai nebeišeisi

karpytis nagus yra tragiška: kerpant lieka erzinantys kraštai, todėl kiekvieną reikia kruopščiai suapvalinti dilde

plautis galvą yra neįveikiama: šampūnas, kondicionierius, kaukė, prieš kurią tepant reikią nusausinti plaukus, vien galvojant apie tai galiu apsiverkti

eiti miegoti yra ilgas bei varginantis procesas, kurį apima nusirengimas, maudymasis, žadintuvo nustatymas ir telefono pakrovėjo ieškojimas

žinutės rašymas yra baisus, nes atsakymo sulaukti taip pat baisu, kaip ir jo nesulaukti

kai neperskaitai savo parašytų emailų, būna mažiau gėda juos siųsti

valytis dantis - ar tai būtina?

3 komentarai:

  1. darant visus šitus dalykus, stengiuosi kuo labiau atsijungti. nes jei susikaupi į procesą, galima išprotėti.

    AtsakytiPanaikinti