2015 m. lapkričio 16 d., pirmadienis

waking life


jaučiuosi taip, lyg vienas mintis bandytų pergudrauti ir perrėkti kitos mano pačios mintys. tada jos visos susėda į pusiau skęstantį kruizą ir jas plaukia ir neša kuo toliau nuo ten, kur yra mano kūnas. turėjau gražų savaitgalį kopose su tao, jokių žmonių ir lietus, o aš medžių namely. tik tą grožį jau keletą mėnesių išsklaido tamsūs tamsūs minčių debesys ir aš net matau, kaip stipriau lyja kambary, o ne už lango.
kabaretinė atmosfera per jazz'ą ir joje daug vaikų, besimėtančių žaislinėmis žuvimis ir plastikiniais arbūzo dydžio arbūzais. ten supratau, kad man labai patinka pyktis (nes yra tikrumo išraiška), jaunos šeimos ir vaikščioti 3 valandas pučiant neįtikėtinai stipriam vėjui prieš jį, jaučiantis kaip ant mėnulio paviršiaus, kuris kosmoso turistams jau nebeįdomus.

2 komentarai: